USMONLI IMPERIYASI VA SHAYBONIYLAR DAVLATI O'RTASIDA SIYOSIY VA DIPLOMATIK ALOQALARNING O'RNATILISHI

##article.authors##

  • Farrux Razakov

##article.subject##:

Usmonlilar imperiyasi, Shayboniylar, Safaviylar, Muhammad Shayboniyxon, Sulton Salim I, Ubaydullohxon

##article.abstract##

Ushbu maqolada Usmonli imperiyasi va Shayboniylar imperiyasi o'rtasidagi siyosiy va diplomatik munosabatlarning kelib chiqishi va rivojlanishi o'rganiladi. Unda ikki davlat o'rtasidagi aloqalarning rivojlanishiga ta'sir ko'rsatgan asosiy omillar tahlil qilinadi. Usmonli imperiyasi va Shayboniylar imperiyasi o'rtasidagi diplomatik aloqalarning shakllanishi va rivojlanishi Yaqin Sharq va Markaziy Osiyodagi xalqaro vaziyatning yomonlashuvi fonida sodir bo'ldi. Geosiyosiy jarayonlar va diniy omillar Usmonli imperiyasi va uning ittifoqchisi Shayboniylar davlati o'rtasidagi siyosiy va diplomatik munosabatlarning tabiatiga sezilarli ta'sir ko'rsatgani ta'kidlanadi. Ushbu aloqalarning intensivligini belgilovchi musulmon dunyosidagi geosiyosiy o'zgarishlar ham o'rganiladi. Safaviylar imperiyasining paydo bo'lishi Usmonli imperiyasi va Shayboniylar davlati o'rtasidagi siyosiy va diplomatik munosabatlarning rivojlanishiga turtki bo'lgan asosiy katalizator sifatida aniqlanadi.

Библиографические ссылки

Аноним. Алам Ара-и Сефеви (Украшающая мир история Сефевидов) / URL:https://www.vostlit.info/Texts/rus10/Sefewi/framevved.htm (дата обращения: 10.11.2025).

Баят О. Россия и Европа глазами Орудж-бека Баята – Дон Жуана персидского / Пер. с англ. О. Эфендиева, А. Фарзалиева. – Санкт-Петербург: Азбука, 2007. – 480 с.

Босворт К.Э. Мусульманские династии / Пер. с англ., примеч. П. А. Грязневича. – Москва: Наука, Главное издание восточной литературы, 1971. – 367 с.

Еремеев Д.Е., Мейер М.С. История Турции: в средние века и новое время. – Москва: МГУ, 1992. – 248 с.

Жигульская Д.В. Алевиты Турции. – Москва: ИВ РАН, 2016. – 208 с.

История Узбекистана (XVI – первая половина XIX вв.) / Под ред. Д. А. Алимова. – Ташкент: Фан АН РУз, 2012. – 560 с.

Нефедов С.А. Война и общество: факторный анализ исторического процесса. История Востока. – Москва: Территория будущего, 2008. – 752 с.

Новичев А.Д. История Турции: эпоха феодализма (XI–XVIII века). – Ленинград: ЛГУ, 1963. – 360 с.

Орешкова С.Ф. Становление Османской империи: ислам и византийское наследство // Османский мир и османистика: Сб. статей к 100-летию со дня рождения А. С. Тверитиновой (1910–1973). – Москва, 2010. – С. 257–266.

Фазлаллах Ибн Рузбихан Исфахани. Михман-наме-йи Бухара (Записки бухарского гостя) / Пер., предисл. и примеч. Р. П. Джалиловой; под ред. А. К. Арендса. – Москва: Наука, 1976. – 201 с.

Хондемир Г. Хабиб ус-Сияр (Друг жизнеописаний). URL: https://www.vostlit.info/Texts/rus10/Hondemir/text.phtml (дата обращения: 12.11.2025).

Ҳофиз Таниш ал-Бухорий. Абдулланома («Шарафномайи шоҳий»). Биринчи китоб / Форс тилидан тарж. С. Мирзаев; сўз боши ва изоҳлар: Б. Ахмедов. – Тошкент: Шарқ, 1999. – 480 б.

Kılıç R. Yavuz Sultan Selim Devri (1512–1520) Osmanlı–Özbek Münasebetleri // Kırgızistan-Türkiye Manas Üniversitesi Sosyal Bilimler Enstitüsü Dergisi, sa.1, 2001. ss. 88-102.

Uzum I. Kızılbaş // TDV İslam Ansiklopedisi. C. 25. – Ankara, 2022. 571s.

Zardabli I. Bey. The History of Azerbaijan: From Ancient Times to the Present Day. – London: Rossendale Books, 2014. – 268 p.

Загрузки

##submissions.published##

2026-01-07

##issue.issue##

##section.section##

Статьи